Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7099 PAVADINIMAS: BsTB 2 146-63 Pasaka AT 1920C – Apie nebūtus daiktus PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Kartą kunigaikštis, bajoras ir kunigas lošė kortomis. Nusprendę, kad taip lošti gali kiekvienas mulkis, nusprendė varžytis, kuris geriau papasakos apie nebūtus dalykus – tas, kuris pasakys „neteisybė“, pralaimės. Kunigaikštis papasakojo, kad jo tėvo šeimininkė tokius didelius kopūstus užauginusi, kad ant vieno kopūstlapio būtų buvę galima penkis vežimus kareivių per Nemuną parplukdyti. Bajoras su kunigu pasakė „teisybė“. Po to bajoras papasakojo apie jo tėvo nupenėtą jautį – išliejus jo taukus Londono miestas būtų prigėręs. Kunigaikštis su kunigu pritarė, kad tai „teisybė“. Tada kunigas papasakojo apie tai, kaip jį tėvas į mokslus buvo atidavęs, o jis vis namo parbėgdavęs. Galiausiai tėvas jam liepęs ganyti bites, o vieną praganius, išvaręs ieškoti. Vaikinas lipęs į ąžuolą ir patekęs į dangų, kur vykusi Dievo linų minimo talka. Šventas Petras, šventas Povilas ir kiti šventieji jau girti snaudę, tik Jėzus Kristus paklausęs, ko reikia ir padovanojęs kepurę. Kunigaikštis su bajoru paklausė, ar kunigas ten nematęs jų tėvų? Kunigas pasakė matęs – tie abu skurdžiai gyvenantys, todėl jis jiems kepurę atidavęs. Tie dėl kepurės susipykę, todėl Dievas šventam Mykolui liepęs jiedviem duoti po dvidešimt penkias rykštes. Kunigas su bajoru suriko „neteisybė“ ir kunigui sumokėjo du tūkstančius raudonųjų. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | MELŲ PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1920 C, Ponas ir valstietis derasi meluoti, [89; 6] Atgal |