Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7003 PAVADINIMAS: BsTB 3 181-87 Pasaka AT 510B – Kaip vienas karalius norėjo savo dukterį vestie PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Mirė vieno karaliaus žmona. Prieš mirtį pasakė, kad karalius vestų kitą tokią pat kaip ji. Karalius ieškojo, bet niekur tokios nerado. Tuomet nusprendė, kad turi vesti dukterį, nes ji panašiausia į mirusią karalienę. Duktė nuėjo prie motinos kapo ir verkia. Motina iš kapo patarė, kad duktė lieptų tėvui surasti tris suknias, vieną tokio gražumo kaip saulę, kitą kaip mėnesį, kitą kaip žvaigždę. Tėvas surado. Paskui motina liepė, kad padarytų karietą su žirgais ir kuri paskui sutilptų į riešuto kevalą. Paskui liepė padaryti miglų maišelį, pasiūtų pelių uodegų apsiaustą. Kai tėvas padarė ir tai, karalaitė išbėgo. Tėvas vijosi, bet kai duktė paleido miglas, jis nieko nebematė ir turėjo grįžti namo. Karalaitė atėjo į kitą karalystę ir ten karaliaus dvare įsidarbino tarnaite. Kartą karalaitis ruošėsi važiuoti į bažnyčią ir prašė vandens. Kai atnešė toji tarnaitė su pelių apsiaustu, jis išpylė vandenį. Kai tas išjojo, karalaitė apsirengė suknia gražia kaip žvaigždė ir iškeliavo į bažnyčią. Ten ji labai patiko karalaičiui. Kitą sekmadienį karalaitis vėl buvo bažnyčioj, toji karalaitė, pasipuošusi antra suknia, taip pat buvo. Trečią sekmadienį karalaitis vijosi karalaitę, bet nepavyko. O karalaitė, nespėjusi nusivilkti savo suknios, užsimetė apsiaustą ir ėmė triūsti. Karalaitis pažiūrėjo, ką apsivilkusi toji tarnaitė. Karalaitė viską prisipažino ir jie tuomet susituokė. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 510 B, Tėvas nori vesti dukterį, [66; 3] Atgal |