Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6838 PAVADINIMAS: BsTB 2 77-31 Pasaka AT 506 – Apei karaliaus sūnų PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Karalius turėjo tris sūnus, iš kurių du labai mylėjo, o vieno neapkentė. Kartą davė nemylimam sūnui pinigų (raudonųjų) ir išvarė iš namų. Karalaitis priėjo vyrus, ketinančius iškasti ir sudeginti jiems skolingą negyvėlį. Karalaitis sumokėjo skolą ir tie negyvėlį paliko ramybėje. Kai karalaitis išalko, viena moteris jį pamaitino ir įtaisė tarnauti pas pirklį (kupčių). Karalaitis gerai dirbo, todėl mirdamas bevaikis pirklys savo turtą jam paliko. Kartą karalaitis išplaukė prekių ir pateko į audrą. Nuplaukęs į salą, rado audros išmestas tris karalaites. Karalaitis išsirinko vieną jų, parsivežė namo ir vedė. Karalaitės tėvas norėjo rasti dukteris ir paskelbė gerai atsilyginsiąs tam, kuris jas rasiąs. Vienas karaliaus pavaldinys pažino pirklio žmoną ir įsiviliojo į laivą, o karalaitį įstūmė į vandenį. Karalaitį iš vandens ištraukė valtimi atplaukęs žmogus, kuris buvo jo išgelbėto kūno dvasia. Valtininkas karalaitį pamokė kaip surasti ir susigrąžinti žmoną. Karalaitis nuėjo į karaliaus sodą su žmonos padaryta odiniu maišeliu pinigams (keskele) – karalaitė pažino vyrą. Vestuvių su karaliaus pavaldiniu dieną ji susirinkusių svečių paklausė, kuris raktas geresnis – senas, kurį manė pametusi, bet po to surado, ar naujas? Visi atsakė, kad senas ir karalaitė parodė savo pirmąjį vyrą. Karalius nubaudė vyresnijį, o karalaitį paskyrė savo įpėdiniu. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 506, Dėkingas numirėlis. [35; 2;pagalbinis kitų pasakų elementas], Atgal |