Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6785 PAVADINIMAS: BsTB 2 62-23 Pasaka AT 1535 – Apie tris brolius, du protingu, o trečią kvailį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Mirdamas neturtingas tėvas trims sūnums, kurių du buvo turtingi, o trečias kvailas, paliko trobą ir kiekvienam po tvartelį su atskiromis durimis. Tėvas liepė šiltą dieną tas duris palikti atviras. Kai taip padarė, pas protingus brolius priėjo daug gyvulių ir jie praturtėjo, o pas kvailį teatėjo ožka. Kvailys padarė spąstus su kartuvėmis ir paspendė ant kelio. Radęs pasikorusią moterį, iš brolių pasiskolino žirgą ir vežimą, negyvėlei įdavė ožkos sūrių ir išvažiavo į miestelį. Privažiavęs tiltą, vežimą skersai kelio paliko, o pats pasislėpė. Ponas negalėjo keliu pravažiuoti ir nekalbančiai moteriškei davė per ausį. Kai toji nukrito, kvailys pribėgo ir poną apkaltino žmogžudyste – ponas už tylėjimą gerai sumokėjo. Grįžęs namo papjovė ožką, nulupo odą ir kitą dieną su mėsa, oda, keliais sūriais ir negyvėle vėl miestan išvažiavo. Prie tilto vežimą vėl skersai kelio paliko, o pats pasislėpė. Kitas ponas, pravažiuoti negalėdamas, vėl šėrė moteriškei į ausį. Kvailys ėmė rėkti, kad tas jo žmoną užmušęs – ponas už tylą ožkos odą pripylė pinigų. Broliams kvailys paaiškino brangiai mėsą pardavęs. Protingieji broliai taip pat papjovė gyvulius ir išvežė parduoti, bet grįžo namo nieko nepešę. Supykę įkišo kvailį į maišą ir išnešė paskandinti, tik pakeliui užsuko į karčemą dėl drąsos. Tuo tarpu kvailys išgirdo žydą poteriaujant ir ėmė rėkti, jog jis nemokantis nei rašyti, nei skaityti, bet jį norintys žydų karaliumi padaryti. Žydas su kvailiu apsikeitė vietomis ir buvo paskandintas, o kvailys su žydo prekėmis grįžo namo. Kvailys broliams pasaaiškino viską iš upės parsivežęs – protingieji broliai šoko į upę ir nuskendo. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182] Atgal |