KNYGADVARIS

Tautosakos rinktinės „Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės“ (parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981) tautosakos tekstų elektroninė versija. Tekstai buvo skaitmeninti 2003 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute; skenavimo ir konvertavimo darbus atliko Vilniaus pedagoginio universiteto studentai, vadovaujami dr. D. Vaitkevičienės. 2005 m. pagal LVMSF remiamą programą „RaSa: Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: etnologijos, kalbos, istorijos šaltinių elektroninis sąvadas“ (vadovė - dr. D. Vaitkevičienė) tekstai perkelti ir aprašyti IS Aruodai: darbą atliko dr. J. Šlekonytė, I. Žilienė (LLTI) ir Lina Bimbirytė; tekstų perkėlimui ir aprašymui Aruoduose vadovavo dr. J. Šlekonytė.

ANOTACIJA: Biednasis ganė aveles ir užmigo per sumą. Velnias jį nunešė į peklą, kur jis iš kubilų putelių prisigraibė. Parsineštų iš peklos putelių, kurias išmainė į dūdelę. Ta moteris buvo Švenčiausia Panelė, o putos - dūšelės.

TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 475, Pragaro katilo kurstytojas, [40; 37] AT 475 - Pragaro katilo kurstytojas Paklydęs žmogus šaukiasi velnio, pasižada jam tarnauti; jam liepiama kurstyti pragare ugnį. Vėlių prašomas žmogus silpniau kaitina katilus – gauna patarimą. Už ugnies kurstymą pragare žmogus prašo trijų kaušų putų / vidurinės pūslės / ramtuko. Gauti daiktai virsta avelėmis / musėmis / kunigu. Žmogus parduoda aveles seneliui – gauna pinigų / stebuklingą staltiesę / piniginę. / Kareivis / vaikinas turi kurstyti ugnį, nežiūrėti į katilus, nesikirpti ir nesiskusti. Vaikinas pažiūri į katilą; seniui sako nežiūrėjęs, bet suolelis / katilas pasako tiesą; vaikinas negauna algos. Po trejų metų senis duoda pinigų, bet kareivis prašo žarijų / pasisemia iš kampo šiukšlių / pasirenka ne pinigus, bet gerą žodį. / Kareivis kursto ugnį, bet neiškenčia nepažiūrėjęs į katilą. Pamatęs savo buvusį karininką, ugnį stipriau pakuria. Velniui prisipažįsta žiūrėjęs į katilą, bet pakūręs; velnias pagiria.