KNYGADVARIS

Tautosakos rinktinės „Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės“ (parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981) tautosakos tekstų elektroninė versija. Tekstai buvo skaitmeninti 2003 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute; skenavimo ir konvertavimo darbus atliko Vilniaus pedagoginio universiteto studentai, vadovaujami dr. D. Vaitkevičienės. 2005 m. pagal LVMSF remiamą programą „RaSa: Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: etnologijos, kalbos, istorijos šaltinių elektroninis sąvadas“ (vadovė - dr. D. Vaitkevičienė) tekstai perkelti ir aprašyti IS Aruodai: darbą atliko dr. J. Šlekonytė, I. Žilienė (LLTI) ir Lina Bimbirytė; tekstų perkėlimui ir aprašymui Aruoduose vadovavo dr. J. Šlekonytė.

ANOTACIJA: Ėjo kunigas ant krūtinės lentelę užsikabinęs, kurioje buvo parašyta, kad jis neturi rūpesčių. Sutiko karalių, kuris jam liepė atspėti tris klausimus. Už kunigą tas užduotis padaro melnininkas.

TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 922, Karalius ir kunigas, [86; 19] AT 922 - Karalius ir kunigas Vienuoliai / kunigas / ponas pakabina užrašą / pasisako karaliui, kad neturi rūpesčių / davatkos apskundžia kunigą karaliui / kunigas nebenori laikyti mišių – karalius liepia jam atsakyti į klausimus. Vienuolyno vyresnysis / kunigas / ponas siunčia vietoje savęs piemenį / berną. Į karaliaus klausimą, ar plati žemė, kareivis / kunigo bernas atsako, kad neplati: saulė per dvidešimt keturias valandas apeina; mėnuo sveria keturis svarus, nes turi keturis ketvirčius; karalius vertas dvidešimt penkių grašių, nes Dievą už trisdešimt grašių pardavė; kareivis įkala kuolą: čia esąs žemės vidurys; kareivis atneša arklio odą ir sako: kiek plaukelių, tiek žvaigždžių danguje. / Kareivis parodo, kur žemės vidurys ir sako, kad karalius pats pamatuotų, jei netiki; kareivis pasako, jog žvaigždžių tiek, kiek popieriuje taškų; jei karalius netiki, tegul paskaičiuoja. / žemė gili, nes treji metai kaip užkasë senelį, o jis vis negrįžta. Karalius manąs, kad su kunigu kalbasi, o iš tikrųjų kalbasi su kunigo bernu.