Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6438 PAVADINIMAS: BsTB 12 96-III Laiškas [V. Kalvaičio vyskupui Friedemannui] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 12 tomas Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.
Ši stambi knyga – Jono Basanavičiaus ilgalaikio dėmesio lietuvių liaudies tikėjimams, burtams, prietarams, užkalbėjimams, liaudies medicinai rezultatas. Jau XIX a. paskutiniame dešimtmetyje J. Basanavičius turėjo susidaręs programą, kaip ir kokią tikėjimus liečiančią medžiagą rinkti. Gausi burtų bei prietarų sankaupa buvo sutelkta į vientisą rinkinį, pateikiamą šiame tome.
Seniausia medžiaga, įdėta į rinkinį, yra Motiejaus Ališausko 1874 m. užrašyti 86 burtai bei prietarai. Patį didžiausią indėlį sudaro Mato Slančiausko medžiaga, užrašyta pirmąjį XX amžiaus dešimtmetį. Jos – daugiau kaip 1100 tekstų. Antras savo dydžiu pluoštas buvo atsiųstas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės. Labiausiai ji domėjosi liaudies medicinos žiniomis, oro spėjimais. Įdomių tekstų gauta iš Viliaus Kalvaičio, XIX a. pabaigoje sunkiomis sąlygomis rinkusio iš lietuvių su mitologija susijusią medžiagą intensyviai vokietinamoje Mažojoje Lietuvoje.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ dvyliktą tomą sudarė Kostas Aleksynas, parengė Kostas Aleksynas ir Leonardas Sauka. Įvadą „Tikėjimų, burtų ir prietarų pasaulis“, paaiškinimus parašė, įvairiopoje teksto medžiagoje orientuotis padedančias rodykles sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Daiva Vaitkevičienė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dr. Edita Korzonaitė, doktorantė Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą rėmė Lietuvos valstybinis mokso ir studijų fondas (2008-2009), Lietuvos mokslo taryba (2010, sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: V. Kalvaičio laiškas vyskupui Friedemannui, rašytas 1888 m. ir, matyt, nesulaukus jokio atsakymo, atsiimtas iš jo 1890 m., atskleidžia žymaus Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjo tvirtą nuostatą rinkti žmonių pasakojimus apie jų patirtus išgyvenimus, nepaprastus regėjimus, apie dvasregius ir žynius, apie liaudies vartojamus vaistus ir t. t. Iš laiško matyti ir jo apsiskaitymas šia tema. O kartu – ir jo didis susirūpinimas, kad lietuviai neturi savo padavimų knygos. Todėl ir prašo vyskupo „nors kokį raštelį man dėl valnybės šime darbe suteikti“.
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ISTORIJA | KULTŪRA | Dvasinė kultūra | Kalba | Rašto kalba PASTABOS: Laiškas skelbiamas iš nuorašo, kurį V. Kalvaitis atsiuntė J. Basanavičiui. Atgal |