Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6398 PAVADINIMAS: BsTB 3 19-1 Pasaka AT 315 – Apė vieną studentą PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Gaspadorius turėjo dukterį ir sūnų, kurį leido į mokslus. Kartą brolis su seserimi išėjo pasivaikščioti į girią ir paklydo. Beeidami sutiko zuikį. Studentas norėjo jį nušauti, bet zuikis prašė pasigailėti. Studentas nešovė ir ėjo visi drauge. Toliau sutiko lapę, vilką, mešką, liūtą ir milžiną. Brolis visų pasigailėjo ir nešovė. Tankumynuose pamatė trobelę, kurioje gyveno bobutė. Brolis su seserimi pasiprašė nakvoti. Bobutė sutikusi, tik perspėjo, kad jos sūnūs yra žmogžudžiai. Grįžę sūnūs klausė, ar nėra svetimo žmogaus, bet bobutė atsakiusi, kad nėra. Naktį studentas nužudė bobutę ir jos sūnus, o pats su seserimi pasiliko ten gyventi. Kartą broliui bemedžiojant sesuo įkišo koją pas žmogžudžius, kurie šiek tiek buvo dar gyvi. Vienas sučiupo už kojos ir liepė atnešti stiklinę gėrimo, kurio atsigėrę ir pasitepę žmogžudžiai atgijo. Sesuo klausiama atsakė, kad juos nužudęs jos brolis. Kai jis grįžo, žmogžudžiai puolė ir norėjo jį nužudyti, bet jis sukvietė žvėris ir tie sudraskė žmogžudžius. Seserį brolis užkasė miške duobėje. Pats iškeliavo į dvarą, pardavė ponui žvėris ir vedė pono dukterį. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 315, Nedora sesuo, [120; 95] Atgal |