KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: Pasaka AT 980+981+951B [Karalius liko gyvas, kad pirmądien Velykų ėjo vogti]

Tautosakos rinktinės „Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės“ (parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981) tautosakos tekstų elektroninė versija. Tekstai buvo skaitmeninti 2003 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute; skenavimo ir konvertavimo darbus atliko Vilniaus pedagoginio universiteto studentai, vadovaujami dr. D. Vaitkevičienės. 2005 m. pagal LVMSF remiamą programą „RaSa: Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: etnologijos, kalbos, istorijos šaltinių elektroninis sąvadas“ (vadovė - dr. D. Vaitkevičienė) tekstai perkelti ir aprašyti IS Aruodai: darbą atliko dr. J. Šlekonytė, I. Žilienė (LLTI) ir Lina Bimbirytė; tekstų perkėlimui ir aprašymui Aruoduose vadovavo dr. J. Šlekonytė.

ANOTACIJA: Karalius uždraudė senus žmones laikyti. Žmogus pagailėjo savo tėvo, paslėpė jaujoje ir slapta maitino jį. Užėjus blogiems metams, tėvas pasakė sūnui, kaip išgyventi, o karaliui patarė, kaip mirties išvengti. Karalius, kad nemirtų, turėjo pirmą dieną velykų eiti vogti. Vagiant ministro pinigus karalius sužinojo, kaip jam išsigelbėti nuo mirties. Karalius liko gyvas.

TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 980, Senelis ir anūkas, [41; 43] AT 980 - Senelis ir anūkas Buvęs paprotys senus tėvus išvežti į mišką ir ten palikti. / Bado metais / žmonos verčiamas sūnus veža savo tėvą į mišką. Anūkas mato, kaip tėvas išveža senelį, ir sako, kad nepaliktų rogučių, nes jų reikės, kai ateis laikas tėvą išvežti. Sūnus parsiveža tėvą namo.