Tautosako objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=635
PAVADINIMAS: Pasaka [Ponaičiui pažadėtas sūnus] AT 313C
ANOTACIJA: Žmogus kelionėje sutiktam ponaičiui pažada savo sūnų. Užaugęs sūnus išeina ieškoti savo pono. Miško grytelėje sena boba jaunikaičiui pasako, kaip ištrūkti iš pono. Jaunikaitis paima besimaudančios panytės, kuri yra pono dukra, rūbus. Už rūbus ji pažada jam įvykdyti tėvo užduotis. Atlikęs visas užduotis, jaunikaitis veda ją. Bet ponas, supratęs jų sandėrį, pasiunčia tarnus, kad juos apvytų. Bet panytė paversdama jaunikaitį į šulinį, kopūstą, žąsiną, pati pasiversdama pėdžia, tvora, žąsim - išgelbsti jiems gyvybę. Jaunikaitis grįžta į tėviškę, o panytė išėjo į girią septyniems metams pakutos pakutavot.
TURINYS:
1981 redaguota versija 
originalus Juozo Tumo-Vaižganto rankraštis 
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS
TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 313 A, B, C, Mergaitė padeda pabėgti, [132; 60] AT 313 A, B, C - Mergaitė padeda pabėgti Geriantį tėvą kažkas nutveria už barzdos ir reikalauja pažadėti tą, ko namie nepaliko. Tėvas pažada, o namie randa gimusį sūnų. / Tėvai prakeikia sūnų – tas dingsta. Vykdamas pas poną / velnią, vaikinas pavagia mergina virtusios besimaudančios gulbės sparnus – ši pažada jam padėti. Vaikinui liepiama pastatyti tiltą. Jis permeta per upę rankšluostį – tiltas atsiranda. / Vaikinui liepiama pasodinti sodą. Jis meta tris obuolio grūdelius – sodas atsiranda. / Vaikinui liepiama iškirsti mišką, suarti dirvą, pasėti miežių, o rytą atnešti blynų / alaus / liepiama pastatyti namą / vaško bažnyčią / iškasti šulinį. Vaikinas verkia / guodžiasi pono / raganiaus dukteriai / bitėms – darbas padaromas. / Vaikinas ir mergina užrakinami kambaryje ir liepiama išeiti. Jiedu kalba, kad vaikinas – adata, o mergina – siūlas, pavirsta tais daiktais ir išlenda pro rakto skylutę. Vaikinui liepiama išjodinėti kumelį. Kai kumelys nori numesti raitelį, šis muša jį lazda / muša per galvą / pila į akis pelenus, ir kumelys nurimsta. Liepiama atpažinti jauniausią pono / karaliaus dukterį. Vaikinas pasako, kad tai mergina, laikanti baltą nosinę / rožė, kuri be rasos / šluba kumelė. Tai tiesa. Vaikinas ir mergina prispjauna kambario kertėse ir bėga, o seilės atsakinėja, kad jiedu keliasi. Išgirdusi karalių / velnią vejantis, mergina mosteli nosine – atsiranda kalnas / nusispjauna / meta veidrodį – atsiranda ežeras / meta šepetį – atsiranda giria. Kol vijikas persikelia per kliūtį, bėgliai toli nubėga. / Vaikinas ir mergina pasiverčia kviečiais ir žvirbliu / bažnyčia ir klebonu. / Vaikinas ir mergina pasiverčia ežeru ir antimi / žuvimi. Raganius, norėdamas pagauti antį / žuvį, geria ežerą ir sprogsta. Vyras eina pas savo tėvus, o žmona lieka atgailauti. Vyras pažada žmonos neužmiršti, bet užmiršta. / žmona liepia vyrui namie nieko nebučiuoti / neimti ant rankų kūdikio. Vyras pabučiuoja brolienę / paima ant rankų naujagimį brolį ir žmoną užmiršta. Vyras nori vesti kitą. Į vestuves atskrenda du balandžiai ir kalbasi. Balandėlė priekaištauja, kam balandis ją užmiršęs, – vyras prisimena pirmąją žmoną. / Pirmoji žmona ateina į vyro namus, nakvoja po vyro lova ir pasakoja apie save ir vyąà. Vyras ją atpažįsta. Jis pasakoja, jog pametęs raktą, padarė naują, bet atsiradęs senasis; dabar nežinąs, kurį naudoti. Jam patariama naudoti senąjį. Vyras pašalina antrą žmoną.