Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6316 PAVADINIMAS: BsTB 1 335-133 Pasaka AT 561 – Apė dėdę raganių PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Mirė turtingas pirklys, o jo sūnus greitai turtus iššvaistė. Nepažįstamas ponas prisistatė dėde ir davė pinigų, o po to nusivedė į girią, davė stebuklingą žiedą ir liepė parnešti lempą iš požeminio sodo. Vaikinas prisiskynė obuolių ir negalėjo lempos paduoti, todėl dėdė raganius jį ten paliko. Vaikinas pasuko žiedą ir atsirado namie. Pamatęs gražuolę carų (cėsorių) dukterį, panoro ją vesti. Žiedas jį padarė turtingu ir caraitė už jo ištekėjo. Vyras per naktį sau ir žmonai pastatė sidabro rūmus su aukso durimis ir deimanto grindimis. Išėjęs medžioti paklydo, o tuo tarpu į rūmus atėjo raganius ir pasiūlė seną lempą išmainyti į naują – vos gavęs stebuklingą lempą, dingo su visais rūmais ir caro dukterimi. Vyras, žiedo padedamas, nusigavo prie raganiaus pavogtų rūmų, tarnams liepė raganiui į arbatą įpilti migdomųjų, o poniai paduoti peilį, kad ji raganiaus pečius perrėžtų ir lempą paimtų. Atgavę lempą, abu grįžo namo. Kai raganius vėl pasirodė, jaunuolis jį nužudė. TURINYS: Teksto 1993 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 561, Aladino lempa, [14] Atgal |