KNYGADVARIS

Tautosakos rinktinės „Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės“ (parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981) tautosakos tekstų elektroninė versija. Tekstai buvo skaitmeninti 2003 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute; skenavimo ir konvertavimo darbus atliko Vilniaus pedagoginio universiteto studentai, vadovaujami dr. D. Vaitkevičienės. 2005 m. pagal LVMSF remiamą programą „RaSa: Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: etnologijos, kalbos, istorijos šaltinių elektroninis sąvadas“ (vadovė - dr. D. Vaitkevičienė) tekstai perkelti ir aprašyti IS Aruodai: darbą atliko dr. J. Šlekonytė, I. Žilienė (LLTI) ir Lina Bimbirytė; tekstų perkėlimui ir aprašymui Aruoduose vadovavo dr. J. Šlekonytė.

ANOTACIJA: Tėvas ir močia turėjo dvylika sūnų. Išėjo šieno grėbti. Sugrėbė šieną į kuopetas, kurias per naktį kažkas suėdė. Ir taip tris naktis nutikdavo. Ketvirtą naktį dvyliktasis sūnus išėjo kupetų saugoti ir pažiūrėti kas šieną suėda. Naktį pamatė, kad atbėga dvylika kumelių. Jis kumeles sugauna ir uždaro. Ryte sėdo ant vienos kumelės ir išjojo. Miške rado plunksną, paėmė, išgelbėjo skruzdėlyną, bičių avilį nuo meškos, lydį, ant marių kranto gulintį, įmetė į marias. Po to skruzdės, bitės, lydys jam padėjo atlikti pono užduotus darbus. Atlikęs darbus brolis vedė pono dukrą ir gavo puse dvaro.

TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 531, Nepaprastas žirgas (tikras ir netikras karalaitis), [140; 60] AT 531 - Nepaprastas žirgas (tikras ir netikras karalaitis) Trys vienuoliai / panos / Dievas ir šventieji randa vaiką, pavadina jį Trisūniu / Trimočiu, užaugina ir duoda kumeliuką / randa vaiką ir kumeliuką, abu užaugina. / Žmogus pakrikštija vaiką po švento Jono kryžiumi – vaikas ten randa kumeliuką. / Žmonės pakviečia kūmu senelį / elgetą – tas palieka krikštasūniui vaško arkliuką. Sūnus pririša prie tvoros vaško arkliuką – tas virsta žirgu. / Kvailys tris naktis nakvoja ant tėvo kapo – gauna žirgą. / Jaunuolis tarnauja ponui – gauna prastą arklį. Jaunuolis užmauna prastam arkliui kamanas – tas virsta puikiu žirgu. / Kvailys / našlaitis verkia – sutiktas senelis duoda arkliuką / žirgas pažada padėti. / Mirdamas tėvas palieka sūnui vaško arkliuką. / Seneliai metus supa du vaško kamuoliukus – atsiranda berniukas ir kumeliukas. / Seneliai supa kultuvę / kaladėlę – atsiranda vaikas. Tėvai nulipdo vaško arkliuką ir laiko klėtyje prie avižų – atsiranda žirgas. / Jaunuolis išsirenka nusususį kumeliuką – tas virsta puikiu žirgu. Broliai išjoja ieškoti tarnystės. Jauniausias brolis randa plunksną, pasagą ir kasą. Jis pasišviečia rastais daiktais – daiktus pamato ponas / tarnai / broliai ir praneša ponui, kad jauniausias brolis sakęs, jog galįs surasti paukštį, žirgą ir paną / kad jauniausias brolis turi šautuvą, kuris pats šauna / vežimėlį, kuris pats važiuoja. / Karalaitis su tarnu joja pas karalių, kad taptų jo įpėdiniu. Tarnas įleidžia karalaitį į šulinį atsigerti ir žada neištraukti, jei šis netaps tarnu ir neatiduos drabužių; karalaitis sutinka. Netikras karalaitis nori nusikratyti tikruoju ir liepia jam padaryti sunkius darbus. Brolis / karalaitis ištiesia tinklą / pastato atvirą narvą ir papila grūdų; paukštis atskrenda lesti ir pagaunamas. / Brolis pastato stalą su gėrimais / vežimą, kuriame muzika groja; pana įeina į vidų / pasigeria – pagaunama. / Brolis pastato spintą su rūbais / stalą su gražiais daiktais / apsiuva savo žirgà jaučių odomis ir paleidžia prie marių žirgą / pastato puodą su medumi / apsipila saulėgrąžomis / papjauna kumeliuką ir įlenda į jo vidurius / pasislepia prie žirgų kamanų / atsigula po akmeniu, ant kurio paukštis tupia, – pagauna prisiartinusá paukštį / žirgą / paną. / Brolis pavirsta balandžiu / persirengia elgetos drabužiais / pasiverčia raganos katinu – patenka į dvarą, paima daiktus. / Brolis paima stebuklingus daiktus, kai ragana miega. / žirgas pasiverčia vilku ir išvaiko panas, o kvailys paima jų rūbus. / Kvailys nužudo slibiną ir paima jo saugomą karalaitę. / Brolis paima narvą, nepalietęs šakos. / Brolis, apsirengęs elgeta, pataria pakinkyti žirgà į gražų vežimą ir nuvažiuoja. / Laumė paverčia virėją žarstekliu ir paklausia atėjusį mėnulį, kodėl jis tris paras danguje nebuvęs. / Saulės motina liepia vaikinui slėptis ir paklausia grįþusį sūnų, kodėl tris dienas nešvietęs. / Karalaitis pakviečia kartu valgyti "Nežinau ką" – tas eina kartu. / Brolis sukapoja dvylika jaučių ir pamaitina vėžius – senis vėžys atneša panos žiedą. / Brolis pagauna varniuką ir reikalauja, kad varna atneštų gyvojo vandens. / Brolis iš tūkstančio panų išskiria karalaitę: ant jos nutupia musę. / Kai karalaitë išeina iš marių, elgeta / šąlantis žmogus užšaldo marias – brolis pagauna karalaitę. Karalius veda paną ir nori nusikratyti jauniausiuoju broliu. Jauniausias brolis prašo karalių paleisti jo žirgą, kai jam nukirs galvą / kai užkas į žemę. Žirgas surenka brolio kaulus ir verkia / sužvengia prie nužudytojo / perbėga per kapą – brolis atgyja. / Brolis įšoka į katilą verdanèio pieno ir iššoka dar gražesnis, nes kumeliukas sužvengia / prunkšteli į pieną / brolis įmeta į pieną žirgo ašutą – pienas ataušta / prieš šokdamas į verdantį pieną, brolis išsitepa eglės sakais / apsivelka odomis. Karalius prašo jį sukapoti ir paleisti jo žirgus – tie sutrypia / apteršia karalių. / Karalius šoka į verdantį pieną ir suverda.