Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=5976 PAVADINIMAS: BsTB 1 197-74 Pasaka AT 510B – Priešaky šviesu, užpakaly tamsu PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Mirė gražuolė karalienė ir karalius, kitos tokios nerasdamas, sumanė vesti dukterį. Žindyvė karalaitei patarė tėvo prašyti kailinių iš visų žemės gyvūnų – karalius tokius padovanojo. Tada karalaitė pabėgo ir pasisamdė dirbti tarnaite tolimame dvare. Po darbo mergina girioje dėl savo vargo skųdavosi medžiams, paukščiams, vandenims ir kalnams. Nepažįstama moteris pasisiūlė padėti; kai karalaitė norėsianti linksmintis, galinti ateiti prie medžio, ištarti „Priešaky šviesu, užpakaly tamsu“ – medis prasiversiantis ir mergina ten rasianti gražiausių rūbų, tik grįžti reikią iki vidurnakčio. Kai karalius surengė puotą, karalaitė nuėjo prie medžio, persirengė sidabru tviskančiais rūbais ir puikiausia karieta nuvažiavo į rūmus. Princas, ją pamatęs, su jokia kita nekalbėjo. Antrą kartą surengus puotą, karalaitė atvyko apsirengusi rūbais, kurie tviskėjo kaip saulė, o trečia kartą su rūbais ant kurių, atrodė, žvaigždės išbarstytos. Naktį karalaitė išbėgo iš puotos, bet nespėjo persirengti, todėl paprastus rūbus ant gražiųjų apsivilko. Karalaitis iš liūdesio susirgo ir karalaitė turėjo jį slaugyti. Kai ji siekė jam paduoti knygą nuo lentynos, švystelėjo gražieji rūbai – karalaitis ją pažino ir vedė. TURINYS: Teksto 1993 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 510 B, Tėvas nori vesti dukterį, [66; 3] Atgal |