Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=5944 PAVADINIMAS: BsTB 1 189-64 Pasaka AT 1561 – Žydmerčius PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vaikinas daugiausiai tarnaudavo pas žydus, todėl buvo vadinamas Žydmerčiu. Kartą, derėdamas algą, sutarė turėti laisvadienius per šabą ir dar vieną savaitės dieną. Žydas paprašė dirbti ir tomis dienomis, todėl vaikinas pradėjo anksti gultis ir vėlai keltis. Sutarė, kad abu kelsis su gaidžiais, bet kitas išdykęs bernas naktį užgiedojo ir kaimo gaidžius pabudino – naktį prikeltas žydas nebeprašė anksti keltis. Žydo žmona pietums plonas duonos riekes riekdavo, todėl turėdavo bernui vis riekti ir riekti. Kaimynės pamokyta, ėmė riekti storas riekes. Pavalgęs pusryčių, bernas paprašė duoti priešpiečius, pietus, pavakarius ir vakarienę, esą taip nereikėsią gaišti valgymui. Šeimininkė davė valgyti. Tada bernas paklausė, ką žmonės darantys po vakarienės ir moteriai atsakius, kad einantys miegoti – tas taip ir padaręs. Vakare paėmė vieną plunksną ir nuėjo miegoti, o ryte pradėjo skųstis prastai išsimiegojęs – žydė davė patalus. Taigi vaikinas, pas žydą pasisamdęs, mažai dirbo, gerai valgė ir minkštai miegojo! TURINYS: Teksto 1993 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1561, Valgo pusryčius, pietus ir vakarienę, [34; 2] Atgal |