KNYGADVARIS

Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Karalius sakė dukterį atiduosiąs į pačias tam, kuris atliksiąs tris darbus. Du paprasto žmogaus sūnūs ėjo pas karalių, bet nė vienas mandagiai neatsakė į sutikto seno elgetos klausimus ir grįžo nieko nepešę. Jauniausias sūnus, visų laikytas kvaileliu, gražiai kalbėjo su elgeta, kuris pasirodė esąs pats Dievas. Elgeta pasakė, kad jaunuolis turėsiąs šimtą zuikių ganyti ir davė švilpynę, kurios tie zuikiai klausysią. Pas zuikius ganantį jaunuolį karalius nusiuntė karalienę, kad ta vieną zuikį iškaulytų. Vaikinas liepė jį pabučiuoti ir tada padovanojo vieną zuikį, bet pašvilpė karalienei dar negrįžus namo – parginė visus zuikius. Antrą dieną elgeta davė triūbą arkliams. Pas ganantį jaunuolį atjojo karalius ir prašė vieno arklio. Jaunuolis davė tik tada, kai karalius savo asilui pabučiavo į užpakalį. Kai jaunuolis patriūbijo, tas arklys grįžo ir taip vaikinas parginė visus arklius. Trečioji užduotis – primeluoti pilną maišą. Vaikinas ėmė pasakoti, kaip karalius atėjęs arklio prašyti ir karalius pasakė, kad jau pilnas maišas primeluotas. Taip kvailelis laimėjo karalaitę.