Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=5911 PAVADINIMAS: BsTB 1 174-44 Pasaka AT 1+47+2 – Vilka be[i] lapės tavorčysti PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Išalkęs vilkas norėjo suėsti lapę. Ta pasakė žinanti, kaip žuvies parūpinti, tik paprašė ir jai kelias žuvis palikti. Lapė apsimetė negyva ir ją į vežimą įsidėjo žuvis vežęs žmogus. Lapė mėtė žuvis iš vežimo, o po to ir pati iš jo iššoko. Vilkas lapei žuvies nepaliko, todėl ta supyko ir, kai vilkas pasakė dar nepriėdęs, nusiuntė pas valstietį, kuris turėjo avių. Vilkas tiek priėdė, kad nebegalėjo per langelį išlįsti – lapė užsiundė šunis ir valstietis su bernais vilką prilupo. Vilkas vis tiek sakėsi dar nepasisotinęs, todėl lapė jį nuvedė paskersos kiaulės ėsti, bet vilkas vėl per daug priėdė ir negalėjo pro langelį išlįsti, todėl antrąkart buvo prikultas. Tada lapė pasisiūlė pamokyti vilką vėžinėti – liepė sėdėti uodegą į eketę įkišus. Uodega įšalo ir žmonės vilką primušė. Vilkas, sprukdamas, liko be uodegos ir nuo to laiko su lape nebedraugauja. TURINYS: Teksto 1993 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE GYVŪNUS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1, Lapė vagia žuvis, [18; 217] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 2, Žvejojimas eketėje, [11; 204] Atgal |