Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4815 PAVADINIMAS: BsTB 13 139-133 Etiologinė sakmė [Šunys, visokie žvėrys ir galvijai] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Viešpats sutvėrė pasaulį, žmogui padovanojo išmintį ir pasakė, kad jis - visų sutvėrimų ponas. Gyvūnai nenorėjo klausyti žmogaus. Šuo nusprendė įtikti žmogui. Kai aviną ir ožį užpuolė vilkas, jie šaukėsi žmogaus pagalbos. Žmogus išgelbėjo juos. Erelis puolė žąsis, vanagas - antis, vištas, karvelius. Paukščiai prašė žmogaus pagalbos, jis padėjo. Žmogus išgydė jautį, apgynė nuo šerno arklį. Briedis nenorėjo būti su žmogumi, buvo užmuštas. Liūtas, vilkas, lapė, meška susitarė užpulti žmogų, bet šis apsigynė: sužeistas liūtas pabėgo, nuo kitų buvo nulupta oda. Žuvys, paukščiai nenorėjo paklusti žmogui, bet šis privertė. TURINYS: [Šunys, visokie žvėrys ir galvijai]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | ETIOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINIS KOMENTARAS Pasak J. Balio, tai etiologinės sakmės „Laukinių ir naminių gyvulių kilmė“ variantas. Atgal |