Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4785 PAVADINIMAS: BsTB 13 124-116 Pasaka AT 567+303 [Du broliai] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Broliai buvo išvaryti iš namų. Kryžkelėje jie išsiskyrė. Vyresnysis brolis sutiko zuikį, kurį norėjo nušauti. Zuikis davė jam zuikutį, lapė - lapiuką, vilkas - vilkutį, mešką - meškutį, liūtas - liūtuką. Vyras su žvėrimis priėjo dvarą, kur karalaitė buvo paskirta slibinui. Jie įveikė slibiną, vyras vedė karalaitę. Kai jis su žvėrimis pakliuvo į prakeiktą dvarą, virto akmenimis. Jaunesnysis brolis su savo žvėrimis išėjo ieškoti brolio. Jaunėlis sudavė per akmenis su rykšte, jie virto broliu ir žvėrimis. Jaunesnysis brolis pasakė karaliui, kad gyveno su jo žmona. Vyras nužudė brolį. Liūtas sugavo varniuką, už vaiką liepė varnui atnešti gyvojo ir gydančio vandens. Vaikinas atgijo, susitaikė su broliu ir liko kartu gyventi. TURINYS: [Du broliai]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 567, Stebuklinga paukščio širdis, [37; 46] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 303, Dvyniai arba kraujo broliai, [25; 83] PASTABOS: Pasakos perpasakojimas. Atgal |