Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4782 PAVADINIMAS: BsTB 13 121-113 Pasaka AT 1640 [Gudrus karalaitis] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karaliaus sūnus keliavo. Valgant pusryčius, jam į dubenį prikrito musių. Karalaitis užrašė ant popieriaus, kad vienu kartu užmušė daug galvų ir užsikišo jį už kepurės. Pakėlėje vaikiną rado ponas, kuris privertė jį išvaryti iš girios žmogžudžius. Karalaitis parvedė juos į pono dvarą. Ponas pasakė, jeigu karalaitis parves liūtą, tai po jo mirties galės gyventi dvare. Kai liūtas paklausė karalaičio, kas jis toks, šis atsakė, kad pralevis. Liūtas pasiūlė išmėginti jėgas - užbėgti ant kalno, garsiai šaukti. Vaikinas užrišo liūtui akis ir trenkė lazda per galvą. Karalaitis nuvedė liūtą į pono dvarą. Ponas sutuokė vaikiną su savo dukra, patikėjo jam dvarą. TURINYS: [Gudrus karalaitis]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1640, Drąsus siuvėjas, [93; 40] PASTABOS: Pasakos perpasakojimas. Atgal |