Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4778 PAVADINIMAS: BsTB 13 115-109a Pasaka AT 552A+518+302+300 [Karaliaus sūnus ir dukros] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius turėjo tris dukteris ir sūnų. Tėvas pardavė dukras ponams. Sūnui paaugus, tėvas papasakojo apie seseris. Šis išėjo į kelionę. Miške iš žydukų vaikinas atėmė stebuklingus krėslą, kepurę ir kardą. Pasinaudojęs šiais daiktais, karalaitis rado vieną seserį paukščių karaliaus, kitą - žvėrių karaliaus, trečią - beširdžio (bedūšninko) dvaruose. Broliui apsistojus pas žvėrių karaliaus žmoną, subėgo daug žvėrių ir liūtas - sesers vyras, kuris pavirto ponu. Sesuo su vyru priėmė brolį, liūtas davė kailio, su kuriuo, ištikus bėdai, vaikinas galės prisišaukti jį. TURINYS: [Karaliaus sūnus ir dukros]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 552 A, Svainiai – paukščių, žvėrių ir žuvų karaliai, [18; 85] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 518, Ginčas dėl stebuklingų daiktų [pagalbinis kt. pasakų el.], [5; pagalbinis elementas] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 302, Slibino mirtis kiaušinyje, [17; 133] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 300, Slibino nugalėtojas, [77; 232] PASTABOS: Pasakos ištrauka. Atgal |