Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4621 PAVADINIMAS: BsTB 13 100-92 Pasaka AT 155 [Liūtas ir žmogus] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Liūtas, kasdamas po kelmu urvą, įsipainiojo į šaknis. Žmogus išlaisvino liūtą, šis pasakė, kad žmogų pjaus, nes jie už gerą blogu atsilygina. Žmogus pasiūlė eiti pas teisėją. Senas arklys, šuo pritarė liūtui. Lapė liepė liūtui parodyti, kaip jis buvo įkliuvęs, o žmogų pamokė užmušti jį. Už pamokymus lapė paprašė kas sekmadienį gauti po vištą. Kai žmogui neliko vištų, jo žmona liepė užmušti lapę. Žmogus užmušė. Lapė, prieš mirdama, pripažino, kad žmogus už gerą blogu sumoka. TURINYS: [Liūtas ir žmogus] Rankraštinė versija [Liūtas ir žmogus]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE GYVŪNUS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 155, Už gerą piktu užmokama, [83; 2] Atgal |