Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4094 PAVADINIMAS: BsTB 13 54-32 Pasaka AT 567+303+300 [Apie du medinčius] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Žmogus išvežė brolio sūnus į girią. Girios sargas rado berniukus, užaugino juos, išmokė šaudyti. Broliai sutiko zuikę, lapę, vilkę, mešką, liūtę ir iš visų gavo po jų vaiką. Vaikinai išsiskyrė. Vienas brolis nuėjo su žvėrimis į karaliaus miestą, ten sužinojo, kad karalaitė kitą dieną bus slibino praryta. Vaikinas nukovė slibiną. Kai medžiotojas ir žvėrys užmigo, karaliaus vežėjas nukirto vyrui galvą, o karalaitę nusinešė ir privertė meluoti. Zuikė atnešė šaknelių, vyras atgijo. Kai medžiotojas ir žvėrys nuėjo į karaliaus miestą, vyko karalaitės ir vežėjo vestuvės. Karalaitė pažino vyrą, ištekėjo už jo, o vežėjas buvo sudraskytas. Po kiek laiko vyras išjojo į girią medžioti, pamatė elnę - gyvūnu pasivertusią raganą, kurią nusivijo į tankumynus. Ragana medžiotoją ir žvėris pavertė akmenimis. Kitas brolis sugriebė raganą, išgelbėjo brolį ir jo žvėris. TURINYS: [Apie du medinčius]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 567, Stebuklinga paukščio širdis, [37; 46] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 303, Dvyniai arba kraujo broliai, [25; 83] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 300, Slibino nugalėtojas, [77; 232] PASTABOS: Pasakos perpasakojimas ir ištrauka iš pasakos. Teksto šaltinis: LMD I 133(42), BsOPS 42. Atgal |