Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4091 PAVADINIMAS: BsTB 13 50-29 Pasaka AT 315 [Ūkininko sūnus] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Ūkininko sūnus su motina išėjo ieškoti tėvo. Jodamas per girią sūnus rado dirželį, kuriuo apsijuosęs, pasijuto labai stiprus. Sūnus nuėjo medžioti, sutiko milžiną, parsivedė jį į namus. Motina, įsimylėjusi milžiną, panoro nužudyti sūnų. Ji apsimetė sergančia ir išsiuntė sūnų parnešti liūtės pieno. Liūtė davė vaikinui pieno ir liūtuką. Motina nusiuntė sūnų į užkeiktą malūną parnešti miltų. Kai vaikinas įėjo į malūną, durys užsitrenkė. Sukviesti liūtai išlaužė duris. Motina nusiuntė sūnų į milžinų dvarą parnešti obuolių. Vaikinas su liūtais nužudė milžinus. Dvare jis rado daug gėrybių, lavonų ir mergą - karaliaus dukrą. Vaikinas grįžo pas motiną, parsivežė gėrybes. Ši naktį pavogė sūnaus dirželį ir atidavė jį milžinui. Milžinas norėjo vaikiną nuskandinti, bet sužalojęs paliko jį ant marių kranto. Jūreiviai nugabeno vaikiną į karaliaus miestą. Karaliaus duktė pažino gelbėtoją ir jie susituokė. TURINYS: [Ūkininko sūnus]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 315, Nedora sesuo, [120; 95] PASTABOS: Pasakos perpasakojimas. Rankraštis pas J. Jablonskį. Atgal |