Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4087 PAVADINIMAS: BsTB 13 47-25 Pasaka AT 315+300 [Karaliaus sūnus] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karaliaus sūnus išgelbėjo motiną, su ja pabėgo nuo tėvo. Girioje vaikinas įlipo į medį, pamatė žiburį - žmogžudžių namus. Jis pavaišino vyrus užnuodytais blynais - šie mirė. Vaikinas, jo motina ir žmogžudžių motina liko ten gyventi. Kai vaikinas norėjo šauti liūtą, šis davė dūdelę, su kuria į pagalbą galima sušaukti žvėris. Iš meškos karalaitis gavo dūdelę, su kuria galima sušaukti žvėris ir jų pienu atgaivinti mirusį. Žmogžudžių motina atgaivino sūnus. Šie norėjo užmušti vaikiną. Jis paprašė leisti pasimelsti, sukvietė žvėris, kurie sudraskė žmogžudžius. Vaikinas žmogžudžių motinai nukirto galvą. Išėjęs iš girios karalaitis pateko į kitą karalystę. TURINYS: [Karaliaus sūnus]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 315, Nedora sesuo, [120; 95] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 300, Slibino nugalėtojas, [77; 232] PASTABOS: Pasakos perpasakojimas ir ištrauka iš pasakos. Teksto šaltinis: BsLP 1 sk. XIII 10. Atgal |