Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3910 PAVADINIMAS: BsTB 13 30-1 Etiologinė sakmė [Žmogaus išmintis] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Kai Dievas sutvėrė pasaulį ir žvėris, pavedė juos valdyti žmogui. Šis paprašė Dievo suteikti liūto savybes: drąsą ir jėgą. Žmogus nebuvo protingas, todėl jam nesisekė ūkio darbai. Žvėrys pakluso žmogui dėl jo stiprumo, tik lapė, pasitelkusi išmintį, išsisuko ir net kenkė jam. Žmogus paprašė Dievo vietoj liūto savybių suteikti jam lapės išmintį. Žvėrys pradėjo puldinėti žmogų. Jis pasidarė ginklus, darbo įrankius ir kt. Kai lapė pamatė žmogaus pasikeitimą, laikėsi nuo jo atokiau.
TURINYS: [Žmogaus išmintis]
SUKŪRIMO APLINKYBĖS: E. Veckenstedtas pasižymėjo kaip lietuvių folkloro falsifikatorius, todėl šis tekstas laikomas nepatikimu. MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | ETIOLOGINĖS SAKMĖS Atgal |