Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3899 PAVADINIMAS: BsTB 8 473-277 Pasaka AT 325 [Meisteris raganius] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Neturtingas žmogus turėjo sūnų. Tėvas norėjo atiduoti sūnų mokytis. Ponas - muzikantas priėmė vaikiną. Jis mokėsi groti ir raganauti. Tėvai kalbėjo, kad reikia parsivesti vaiką, kai atbėgo zuikis ir pasakė, kaip atpažinti sūnų. Tėvas pažino sūnų, jie grįžo namo. Sūnus pasakė tėvui, kad jis tvarte ras aviną, bulių, kuriuos parduos prekyvietėje (jormarke). Vyras pardavė juos muzikantui. Kai tėvas muzikantui pardavė eržilą, šis pasakė atiduoti kamanas - tėvas atidavė su kamanomis. Kai ponas užsėdo ant eržilo, šis pakilo. Jam nusileidus, muzikantas pririšo eržilą smuklės tvarte. Smuklininko merga paleido žirgą. Ponas puolė vytis. Žirgas virto karveliu, ponas - vanagu, karvelis - ešeriu, vanagas - lydeka. Ežere maudėsi panos. Ešerys virto aukso žiedu, pana užsimovė jį. Naktį ponaitis kalbino merginą tekėti. Jis patiko tėvams, šie padavė užsakus, ruošėsi vestuvėms. Mergina buvo perspėta, kad į vestuves ateis muzikantai, kurie prašys atiduoti žiedą. Kai ji negalės atsiginti, turi sulaužyti jį ir mesti į žemę. Kai ji taip padarė, muzikantai virto karveliais ir puolė lesti žiedą. Jaunikis, virtęs šešku, papjovė karvelius. Vaikinas liko dvare ponauti. TURINYS: [Meisteris raganius] Rankraštinė versija [Meisteris raganius]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 325, Burtininkas ir jo mokinys, [151; 21] Atgal |