Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3891 PAVADINIMAS: BsTB 11 83-41 Daina V 1105+Š 498 [Noriu miego, saldaus miego] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas Įvairi tautosaka iš rinkinių. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002
Į šį tomą sudėti J. Basanavičiaus sukaupti tautosakos pluoštai, nepatekę į stambiąsias jo rengtas knygas. Kai kas buvo paskelbta periodiniuose leidiniuose ar sudėta į nedidelę knygelę, o dalis kūrinių mūsų laikus pasiekė rankraštynuose.
Dainos užrašytos įvairiais laikotarpiais – vienos tuomet, kai J. Basanavičius dar buvo gimnazistas (1866–1867), kitos – jau po daugiau kaip 40 metų (1909), kai jis, Lietuvių mokslo draugijai parūpinęs fonografą, vėl pasišovė užrašinėti dainas. Nepaprastos vertės yra „Lietuvių raudos“, spaudoje pirmąsyk paskelbtos 1926 m. Dauguma jų užrašyta Dzūkijoje, be to, pateikiama aukštaitiškų (užrašytų XIX a. viduryje) ir suvalkietiškų variantų. Į knygą pateko ir liaudies prozos kūrinių. Skyrius „Pasakojimai bei anekdotai apie kun. Antaną Strazdą“ – vienas iš ryškiausių tautosakos tekstų pluošų, skirtų neeilinei asmenybei. Tome paskelbta daugiau kaip pusketvirto šimto mįslių, pluošteliai patarlių, gamtos pamėgdžiojimų, senovinis žaidimas. J. Basanavičius kaupė prietarus, burtus, tikėjimus – jų pateko ir į šį tomą. Knygutėje „Medega mūsų tautiškai vaistinykystai“ (1898), kuria užbaigiamas šis „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tomas, jis paskelbė turėtą liaudišką medžiagą apie ligas: jų pavadinimus, požymius, kilmės aiškinimus, gydymą. Tikroviški pastebėjimai, racionalūs aiškinimai čia susipynę su fantastiniais samprotavimais. Tai reikšmingas šaltinis tiriant lietuvių liaudies mediciną.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ vienuoliktą tomą parengė Kostas Aleksynas ir Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Dovilė Kulakauskienė, dr. Aelita Kensminienė, doktorantė Nijolė Kazlauskienė, Jurga Dambrauskaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Bernelis nori užmigti, bet negali, nes jaučia kieme mergelę. Siųstų tarnus, kad pažiūrėtų, ką ji veikia. Mergelė skina rūtas ir pina vainiką. Pindama klausia vainikėlio, kam jis teksiąs. Jei berneliui, tuomet laikys skrynioj, jei našleliui - degins ugny. Vainikėlis dega, mergelė graudžiai verkia, nes pas motinėlę žydėjo kaip rožė, o pas bernužėlį pavyto kaip rūta. Seniau buvo lange kvietkelė, dabar - kampe šluotelė, pas motinėlę baltai burną prausė, dabar - gailiom ašarėlėm. Seniau – vis po atlaidėlius, dabar - po rūpestėlius. TURINYS: [Noriu miego, saldaus miego]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | LIAUDIES DAINOS | VESTUVIŲ DAINOS MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | LIAUDIES DAINOS | ŠEIMOS DAINOS MOKSLINIS KOMENTARAS Tekstas siejasi su dviem – vestuvių ir šeimos dainų – tipais. Prasideda vestuvių (šokant) dainos „Noriu miego, saldaus miego“ posmais. Šios dainos užrašyta 188 variantai įvairiose Lietuvos vietose. Nuo šešto posmo prijungiama šeimos daina „Aš pas savo motinėlę“. Jos užrašyta 266 variantai taip pat įvairiose Lietuvos vietose. Atgal |