Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3879 PAVADINIMAS: BsTB 8 452-273 Pasaka AT 301A+302 [Karaliaus dukterų išgelbėtojas] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Neturtingo žmogaus sūnus išėjo į pasaulį. Girioje jis sutiko kalvį. Šis pakvietė vaikiną likti padėjėju (gizeliu). Vaikinas sutiko. Po trijų metų vaikinas paprašė kalvio, kad nupirktų jam geležies, nusikalė lazdą ir išėjo. Vaikinas sutiko Kalnavertį, vyrą, galintį minkyti geležį, ir pakvietė eiti kartu. Vyrai apsinakvojo netoli karaliaus miesto. Karalius su kariuomene ėjo juos mušti. Kai vyrai sumušė kariuomenę, karalius pakvietė juos į dvarą. Vyrai sumušė kitus karalius. Senas karalius pakvietė juos į svečius. Jis pasakė, kad prapuolė jo dukros. Vyrai išėjo jų ieškoti. Ąžuole jie pamatė grifą, kuris nuvedė prie skylės, pro kurią merginas nusinešė slibinai (smakai). Vaikinas lopšiu, pritvirtintu prie grandinės, nusileido žemyn. Jis sutiko grifą, kuris nuvedė į dvarą. Vaikinas nugalėjo du slibinus, trečiasis sudraskė jį. Merginos verkė, paukštis pasakė, kaip vaikiną atgaivinti. Jis paklausė grifo, kaip slibiną nužudyti, merginos sužinojo, kur slibino mirtis. Grifas vedė vaikiną prie marių, kai jie sutiko senuką, kuris davė stebuklingą lazdelę. Vaikinas gavo kiaušinį, nugalėjo slibiną. Vyriausia mergina padovonojo jam žiedą. Vyrai iškėlė turtus, merginas, o vaikiną paliko. Grifas išnešė vaikiną į viršų. Jis nuėjo į karalystę, primušė vyrus. Vaikinas vedė vyriausią merginą ir liko karaliumi. TURINYS: [Karaliaus dukterų išgelbėtojas] Rankraštinė versija [Karaliaus dukterų išgelbėtojas]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 301 A, Karalaičių vadavimas, [88; 4] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 302, Slibino mirtis kiaušinyje, [17; 133] Atgal |