Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3877 PAVADINIMAS: BsTB 8 449-272 Pasaka AT 513B [Bernas ir jo gizeliai] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius turėjo dukrą, kuri norėjo ištekėti. Buvo pranešta, kad karaliaus žentu bus tas, kuris padarys be arklių važiuojančią mašiną. Bernas nuėjo į girią kurti mašinos. Jis sutiko senuką, su kuriuo padarė tokią mašiną. Bernas su senuku, važiuodami pas karalių, sutiko vyrą, kurio žingsnis - mylia, vyrą, kurio riksmas girdisi už mylios, vyrą, kuris suriša vandenį glėbiais ir padeda ant kranto, vyrą, kuris kakta gali kalnus numušti. Netoli karaliaus dvaro senukas paliko vyrus. Bernas karaliui pasisakė esantis meistras, o vyrai - jo padėjėjai (gizeliai). Karalaitė pakvietė berną pasivaikščioti. Ji įmetė į marias žiedą ir liepė ištraukti. Bernas pašaukė vyrą, šis surišo vandenį į glėbius - ištraukė žiedą. Mergina nusiuntė parnešti migdančio vandens. Vyras žengė žingsnį - jau prie vandens. Jis pasėmė vandens, tačiau paragavo jo ir užmigo. Garsiai šaukiantis vyras sušuko, pabudo padėjėjas, esantis prie vandens. Mergina visus vyrus nusiuntė į pirtį ir uždarė ją. Vyras stipria kakta pramušė sieną. Bernas ir karalaitė susituokė. Po tėvo jis tapo karaliumi, o padėjėjai - ministrais. TURINYS: [Bernas ir jo gizeliai] Rankraštinė versija [Bernas ir jo gizeliai]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 513 B, Laivas, kuris bėga žeme, [18; 1] Atgal |