Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3799 PAVADINIMAS: BsTB 8 362-217 Pasaka AT 301A [Apie tris karaliūnaites] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius turėjo tris dukras. Jis, vaikščiodamas su dukromis po sodą, rodė vaisius. Prie obels karalius pasakė, kad jeigu kas nuskintų obuolį, prasmegtų į žemę. Jauniausia dukra nuskynė obuolį, seserys paragavo ir nugrimzdo į žemę. Karalius paskelbė, kad tam, kuris ras dukteris, vieną jų galės vesti. Trys broliai medžiotojai išėjo ieškoti merginų. Jie rado didelį dvarą, kuriame pasiliko vyriausias brolis. Naktį pas brolį atėjo mažas žmogelis, kuris paprašė duonos. Kai brolis pasilenkė pakelti nukritusią duoną, žmogelis pradėjo jį mušti. Tas pats atsitiko ir viduriniam broliui. Jauniausias brolis pats puolė mušti žmogelį ir mušė tol, kol šis pasakė, kur yra karalaitės. Vyresnieji broliai jaunėlį nuleido lopšiu į šulinį, kur jis nukirto slibinams galvas ir išvadavo karalaites. Viena karalaitė užkabino jam ant kaklo aukso grandinę. Broliai lopšiu ištraukė karalaites iš šulinio. Žmogelis pamokė jaunėlį vietoj savęs įdėti į lopšį akmenį - broliai, pakėlę lopšį pusę kelio, nupjovė virvę. Karalius pažadėjo broliams po dukterį. Jaunėlis šulinyje rado dūdelę, sukvietė žmogelius. Šie iškėlė jį į viršų. Jaunėlis nuskubėjo pas karalių. Karalius liepė vyrui parodyti ženklą, kad jis išgelbėjo merginas. Jis parodė grandinę. Vyresnieji broliai buvo pakarti, jaunėlis vedė jauniausią karalaitę. TURINYS: [Apie tris karaliūnaites] Rankraštinė versija [Apie tris karaliūnaites]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 301 A, Karalaičių vadavimas, [88; 4] Atgal |