Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3795 PAVADINIMAS: BsTB 13 113-107 Pasaka AT 425A [Apie užkeiktą karaliūną levų] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Žmogus turėjo tris dukteris. Kai jis važiavo į miestą, vyriausia duktė paprašė parvežti karolius, vidurinė - žiedą, jauniausia - šokantį ir giedantį paukštį. Tėvas medyje pamatė paukštį. Iš po medžio iššoko liūtas. Jis grasino tėvą sudraskyti, už gyvybę pažadėti tai, ką pirmą grįžęs sutiks. Tėvas sutiko jauniausią dukrą. Ši išėjo pas liūtą, susituokė su juo. Kai tekėjo vyriausia sesuo, liūtas išleido žmoną pas tėvus. Kai tekėjo vidurinė sesuo, jie nuvyko kartu. Pro durų plyšį pateko šviesa - liūtas pavirto karveliu. Mergina klausė saulės, mėnulio, vėjo, kur jos vyras, bet šie nežinojo. Jie davė merginai skrynelę, kiaušinį ir riešutą. Žieminis vėjas pasakė, kur rasti vyrą, kaip atversti jį žmogumi ir persikelti per marias. Už marių mergina pamatė mušantis liūtus: liūtu virtusį vyrą ir liūte paverstą karalaitę. Kai mergina atvertė juos žmonėmis, šie prapuolė. TURINYS: [Apie užkeiktą karaliūną levų] Rankraštinė versija [Apie užkeiktą karaliūną levų]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 425 A, Vyras – baidyklė/gyvūnas, [44; 2] PASTABOS: Pasakos ištrauka. Teksto originalas BsTB 8 355-214. Atgal |