Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3784 PAVADINIMAS: BsTB 8 330-202 Pasaka AT 303 [Broliai ir pana užkeiktame dvare] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Žvejys pagavo lydeką, kuri liepė ją sukapoti į tris gabalus ir juos atiduoti žmonai, kumelei ir kalei. Žmona susilaukė dviejų sūnų, kumelė - kumeliukų, kalė - šuniukų. Sūnūs pasiėmė arklius, šunis ir išjojo pakeliauti (vandravoti). Prieš vaikams išjojant, tėvams davė aukso indą (kupką). Iš pradžių paskui vyrus bėgo šunys, o vėliau ir zuikiai, lapės, vilkai, meškos. Kryžkelėje broliai nusprendė skirtis. Jie užkasė indą ir sutarė, kad jeigu kuris grįš ir ras jį apverstą, reikš, kad kitam atsitiko nelaimė. Vienas brolis prijojo dvarą, sutiko ten paną ir liko gyventi. Vyras netoli dvaro pamatė žiburį, nuėjo su žvėrimis pažiūrėti. Trobelėje vyras pamatė senį, kuris niekaip negalėjo sušilti. Šis pasakė, jog sušils, jei vyras išpeš mažiausio žvėries plauką ir uždės jį ant didžiausio. Vyras padarė, kaip liepė senis - visi pavirto į geležis. Kitas brolis pamatė apverstą indą, nujojo į dvarą. Pana nepažino, kad tai kitas brolis. Vyras pamatė žiburį, iš panos žodžių suprato, kur pradingo brolis. Atėjęs į trobelę, vyras liepė žvėrims sudraskyti senį. TURINYS: [Broliai ir pana užkeiktame dvare] Rankraštinė versija [Broliai ir pana užkeiktame dvare]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 303, Dvyniai arba kraujo broliai, [25; 83] PASTABOS: Nebaigta užrašyti pasaka. Atgal |