Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3780 PAVADINIMAS: BsTB 8 325-199 Pasaka AT 571 [Apie vieną keleivį] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Žmogus turėjo tris sūnus. Motina mylėjo du sūnus, o jauniausio nekentė. Tėvas išsiuntė vyriausią, po to jaunesnį sūnus į girią malkų, motina pridėjo skanaus maisto, gėrimo. Kai girioje jie sutiko senuką, nepasidalino su juo maistu. Kirsdami medžius, broliai susižeidė. Jauniausiam sūnui motina įdėjo prasto maisto, gėrimo. Vaikinas pasidalino maistu su senuku. Šis atsidėkojo vaikinui už gerumą - liepė kirsti medį ir rasiąs dovanas. Iš medžio išlindo auksinė žąsis. Vaikinas nusinešė žąsį į karčemą. Smuklininkas turėjo tris dukteris. Kai jos norėjo išpešti iš žąsies plunksną, prilipo. Ryte vaikinas nešė žąsį, mergos ėjo paskui. Kerdžius rimbu sudavė mergoms ir prilipo. Bernas sugriebė kerdžių, prilipo su žagre. Jie nuėjo į karaliaus miestą. Karalaitės niekas negalėjo prajuokinti. Karalius išleido įsakymą: kas prajuokins karalaitę, liks jo žentu. Kai mergina pamatė ateinančius prilipusius žmones, pradėjo juoktis. Karalius liepė vaikinui atvesti žmogų, kuris iš rūsio išgertų vyną ir pastatyti laivą, galintį judėti vandeniu ir žeme. Senukas išgėrė visą vyną, davė tokį laivą. Karalius sutuokė vaikiną su dukra. TURINYS: [Apie vieną keleivį] Rankraštinė versija [Apie vieną keleivį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 571, Avinas, prie kurio visi prilimpa, [18; 45] Atgal |