Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3775 PAVADINIMAS: BsTB 8 311-194 Pasaka AT 550 [Apie Joną karaliūną ir paną iš auksinio dvaro] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karaliaus sode buvo obelis su aukso obuoliais. Kai obuoliai prinoko, kasnakt dingdavo po vieną. Karalius turėjo tris sūnus, kurie turėjo budėti sode. Du vyresnieji broliai užmigo, jauniausias brolis šovė į paukštę - nukrito aukso plunksna. Tėvas, pamatęs plunksną, liepė pargabenti paukštę. Du vyresnieji broliai liko karčemoje. Jauniausias brolis girioje sutiko lapę. Ši nunešė jį į dvarą, kur buvo aukso paukštė ir perspėjo, kad imtų paukštę su mediniu narvu. Vyras nepaklausė, sargyba suėmė jį. Karalius pasakė, kad jeigu vyras pargabens aukso žirgą, jis duos paukštę. Lapė nunešė į dvarą, kur buvo aukso žirgas ir liepė balnoti mediniu balnu. Vyras nepaklausė, buvo suimtas. Karalius pasakė, kad jeigu vyras pargabens iš auksinio dvaro paną, jis duos arklį. Lapė pamokė, kad reikia pabučiuoti karalaitę ir neleisti jos pas tėvus. Vyras nepaklausė patarimo - dvariškiai suėmė jį. Karalius pasakė Jonui, kad jeigu jis nukas kalną, gaus jo dukrą, jeigu ne, tai mirs. Lapė pabaigė kasti kalną, Jonas gavo karalaitę. Lapė pamokė vyrą, kaip pasiimti arklį ir neprarasti karalaitės, pasiimti paukštę ir neprarasti arklio. Ji paprašė, kad vyras nušautų ją, nukirstų galvą ir kojas. Kai šis nesutiko, ji perspėjo niekada nesėsti ant šulinio krašto. Karaliūnas išvadavo brolius, visi keliavo namo. Jonas atsisėdo ant šulinio krašto - broliai įstūmė jį. Lapė ištraukė vyrą. Jonas su senuku apsikeitė drabužiais ir atėjo į dvarą. Karalaitė atpažino jį, jie susituokė, karalius nubaudė brolius. Jonas nužudė lapę, atsirado karalaitis - jo žmonos brolis. Abu parėjo į dvarą. TURINYS: [Apie Joną karaliūną ir paną iš auksinio dvaro] Rankraštinė versija [Apie Joną karaliūną ir paną iš auksinio dvaro]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 550, Paukštis, žirgas ir karalaitė, [138; 7] Atgal |