Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3769 PAVADINIMAS: BsTB 8 298-188 Pasaka AT 451 [Apie karaliūnaitę ir gulbes] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Mirė karaliaus žmona, liko šeši sūnūs ir duktė. Karalius, medžiodamas girioje, pasiklydo. Kai vyras prijojo trobelę, iš jos išėjo moteris, kuri pažadėjo parodyti kelią, jei jis ves jos dukrą - raganiūkštę. Karalius grįžo į dvarą, vedė, o vaikus, kad jiems nieko pamotė nepadarytų, išvežė į girioje esantį dvarą. Karalienė sužinojo apie vaikus, pasiuvo marškinius ir nunešė jiems. Berniukai apsivilko marškinius - pavirto gulbėmis. Sesuo išėjo ieškoti brolių, priėjo trobelę, į kurią atlėkė gulbės. Broliai pasakė, kad galima juos išgelbėti - reikia iškęsti šešis metus nesijuokus ir nešnekėjus bei pasiūti visiems broliams marškinius iš palmių žiedų. Karaliūnas, medžiodamas girioje, pamatė mergaitę, parsivežė į dvarą ir vedė. Po metų jiems gimė sūnus. Karaliaus pamotė pavogė vaiką, o merginą apkaltino suėdus jį. Moteris taip pasielgė su antru ir trečiu posūnio vaikais. Dingus trečiam vaikui, karalius liepė sudeginti žmoną. Kai prilėkė gulbės, mergina metė marškinius - broliai pavirto žmonėmis. Mergina papasakojo karaliui apie brolius ir pavogtus vaikus. Vyras parsivežė vaikus, sudegino pamotę. TURINYS: [Apie karaliūnaitę ir gulbes] Rankraštinė versija [Apie karaliūnaitę ir gulbes]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 451, Brolių ieškanti sesuo, [122; 11] Atgal |