Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3759 PAVADINIMAS: BsTB 8 283-182 Pasaka AT 311 [Apie raganių ir mergas] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Raganius, pasivertęs elgeta, vaikščiodavo po kiemus ir gaudydavo gražias mergas, kurias krepšyje parsinešdavo namo. Jis užėjo pas ūkininką, kuris turėjo tris dukras. Kai vyriausia duktė atnešė elgetai duonos, šis pagrobė ją. Po kelių dienų raganius turėjo išvykti, tad davė mergai raktus nuo visų kambarių, tik į vieną jų uždraudė eiti. Taip pat davė kiaušinį, kurį liepė nešiotis ir saugoti, kad neišmestų. Merga atrakino uždraustą kambarį. Jame pamatė prikapotų žmogaus kūno dalių, išsigando ir į kraują išmetė kiaušinį. Grįžęs raganius sukapojo merginą. Tas pats nutiko viduriniajai seseriai. Elgeta pagrobė ir jauniausiąją seserį - drąsiausią ir išmintingiausią. Įėjusi į uždraustą kambarį, ji atpažino seserų kūno dalis, sudėjo jas ir šios atgijo. Grįžęs raganius už įsakymo išpildymą pažadėjo vesti mergą. Ši pasakė, kad raganius nuneštų jos tėvams krepšį aukso: į jį įlindo seserys, o ant jų buvo užpiltas auksas. Kai raganius parnešė mergas namo, jos papasakojo tėvui apie jį. Šis sukvietė žmones, užmušė raganių, passiėmė jo turtą, o namus sudegino. TURINYS: [Apie raganių ir mergas] Rankraštinė versija [Apie raganių ir mergas]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 311, Trys seserys nelaisvėje, [62; 7] Atgal |