Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3744 PAVADINIMAS: BsTB 8 258-168 Pasaka AT 612+465A* [Apie karaliaus žentą ir žaltį] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Neturtingas žmogus neturėjo kuo maitinti sūnų. Šis išėjo į pasaulį, nuėjo pas karalių tarnauti kareiviu. Jonas pasižymėjo kare, vedė karaliaus dukrą. Karalaitė mirė, Joną gyvą uždarė su ja rūsyje. Kai iš kampo išlindo žaltys, vyras perkirto jį. Kitas žaltys išnešė tris lapelius, kuriais pagydė nužudytą žaltį. Jonas paėmė lapelius ir atgaivino žmoną. Ši sumanė nužudyti vyrą, liepė parengti laivą kelionei. Moteris sutarė su kapitonu išmesti Joną į vandenį. Tarnas, nuplaukęs prie karaliaus žento, rado jį mirusį, tačiau atgaivino su lapeliais. Jonas papasakojo karaliui, kas jam nutiko. Karalaitė papasakojo tėvui, kad mirė jos vyras ir jį išmetė į vandenį. Kai karalius parodė jai, kad Jonas gyvas, moteris prašė vyro atleidimo. Jonas atleido žmonai, bet tėvas neatleido jai. Karalius pasodino dukrą ir kapitoną į kiaurą laivą, paskandino juos. Jonas vedė kitą, karalius pavedė jam karalystę. TURINYS: [Apie karaliaus žentą ir žaltį] Rankraštinė versija [Apie karaliaus žentą ir žaltį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 612, Gyvatės lapeliai, [6; 10] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 465 A*, Neištikima žmona ir generolas, [6] Atgal |