Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3658 PAVADINIMAS: BsTB 8 236-158 Pasaka AT 516 [Apie teisingą Joną ir karaliūną] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius turėjo sūnų ir tarną Joną. Prieš mirdamas karalius prisakė Jonui parodyti sūnui visus kambarius ir daiktus, tik vieno kambario nerakinti, kur yra karalaitės paveikslas (abrisas). Karaliaus sūnus liepė Jonui atrakinti kambarį, o kai jis pamatė karalaitės paveikslą, nedavė Jonui ramybės, kaip norėjo ją pamatyti gyvai. Jonas patarė pakviesti meistrus ir iš aukso nukalti įvairių daiktų. Jonas ir karalaitis nuplaukė į merginos žemę. Jonas priviliojo karalaitę į laivą, kuris, kol mergina apžiūrinėjo daiktus, nuplaukė. Atskrido trys varnai, kurie apsakė karalaičiui ir karalaites gresiančias nelaimes ir pasakė, kaip jų išvengti. Jonas du kartus išgelbėjo karalaitį, o kai pradėjo gaivinti karalaitę, karaliaus sūnus supyko ir liepė jį pakarti. Kai Jonas viską papasakojo, pavirto į akmenį. Karalaitis su žmona susilaukė dviejų sūnų. Kai karalienė išėjo į bažnyčią, akmuo prakalbo, kaip galima atversti Joną žmogumi: patepti akmenį dvynių krauju. Karalaitis paklausė - Jonas atgijo ir atgaivino berniukus. TURINYS: [Apie teisingą Joną ir karaliūną] Rankraštinė versija [Apie teisingą Joną ir karaliūną]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 516, Ištikimas tarnas, [88; 15] Atgal |