Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3560 PAVADINIMAS: BsTB 8 201-132 Pasaka (AT 314 ir 533*) [Apie karaliūnaitę ir raganą] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius su žmona niekaip nesusilaukė vaikų. Po kiek laiko jiems gimė mergaitė. Tą pačią naktį kumelė atsivedė kumeliuką. Kai mergaitė užaugo, tėvas norėjo ją išleisti už jai nepatinkančio vyro. Mergina, prieš važiuojant į bažnytines sutuoktuves (vinčių), sėdo ant kumeliuko, šis iškilo į padanges ir pradingo. Jie nusileido kitoje karalystėje, pagiryje. Karalius, medžiodamas girioje, pamatė merginą ir parsivežė ją į dvarą, vedė. Karalius išvyko į karą. Po kiek laiko karalienė pagimdė sūnų. Karaliaus motina jam parašė laišką, jog gimė nei žmogus, nei gyvulys. Karalius atrašė, kad kol kas nieko nedarytų, bet jo motina nusprendė sudeginti marčią. Prieš deginimą, karalienė paprašė, kad atvestų jos arklį. Jie vėl pabėgo. Arklys liepė karalienei jį perpjauti ir, išėmus širdį, užkasti ją - atsiras šaltinis, gydantis ligas. Karalius iš karo grįžo sužeistas. Jis išsigydė stebuklingu vandeniu. Vyras pamatė, kad ant moters rankos jų tuoktuvių žiedas, pažino ją. TURINYS: [Apie karaliūnaitę ir raganą] Rankraštinė versija [Apie karaliūnaitę ir raganą]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 314, Arkliu paverstas jaunuolis, [62, 58] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 533*, Karalaičio sužadėtinė, [21; 1] Atgal |