Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3490 PAVADINIMAS: BsTB 8 172-104 Pasaka AT 1654 [Apie žmogžudžius ir numirėlį] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Buvo draugai - račius ir kalvis. Vyrai rado skatiką ir sutarė, kad vieną savaitę jį nešiosis vienas, kitą - kitas. Kai skatikas teko kalviui, jis nutarė apsimesti mirusiu, kad nereiktų duoti skatiko draugui. Kalvis neva mirė, jį paguldė į karstą, kurį pastatė bažnyčioje. Račius nakčiai liko bažnyčioje. Naktį į bažnyčią atėjo žmogžudžiai. Jie atsinešė pinigus, kuriuos pasidalino. Liko sidabrinis diržas. Vyrai sutarė, kad jis atiteks tam, kuris perkirs karstą. Kalvis iš baimės šaukė keltis negyvėlius, numetė karsto dangtį. Žmogžudžiai paliko pinigus ir pabėgo. Račius ir kalvis juos pasidalino, diržą pasiliko kalvis. Račius vis gailėjo skatiko. Kai žmogžudys atėjo prie bažnyčios, kalvis nutraukė jam kepurę ir atidavė račiui už skatiką. Žmogžudys pagalvojo, kad bažnyčia pilna šventųjų. TURINYS: [Apie žmogžudžius ir numirėlį] Rankraštinė versija [Apie žmogžudžius ir numirėlį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1654, Plėšikai prie numirėlio, [93; 7] Atgal |