Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3379 PAVADINIMAS: BsTB 8 119-57 Mitologinė sakmė apie vieną muzikantą ir velnius PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Pritemus muzikantas ėjo namo. Pasiklydo. Sutiko poną karietoje, kuris pakvietė pagroti dvare. Susirinko svečiai, muzikantas grojo, už šokį jam mokėjo sidabriniais rubliais. Vyras pamatė, kad šokantieji kažkuo iš dubens tepa akis. Kai muzikantas pasitepė akį, pamatė, kad groja velnių gužynėje. Sugiedojus gaidžiams, visi prapuolė. Prašvitus, vyras rado kišenėje beržo žievių. Muzikantas nuėjo į karčemą, kurioje pamatė velnio sukiršintus besimušančius vyrus. Vyras su lazda trenkė velniui, tas išlėkė iš karčemos. Velnias klausė muzikanto kuria akimi šis mato. Kai vyras pasakė, velnias išdūrė akį. TURINYS: [Apie vieną muzikantą ir velnius] Rankraštinė versija [Apie vieną muzikantą ir velnius]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINIS KOMENTARAS Mitinė sakmė apie žmogų (muzikantą), kurį velniai pakviečia į dvarą patarnauti (groti, siūti), lietuvių tautosakoje labai populiari, užrašyta 281 kartą. Skelbiamas tekstas priklauso 75 variantų grupei. Čia žmogus, patepęs akį, viską mato, ir velniai ją išduria.
Šios sakmės variantai yra BsLPY 2 131, BsV XXV 77 tekstai.
Atgal |