Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3360 PAVADINIMAS: BsTB 8 87-38 Pasaka AT 555+303 [Apie žuvinyką] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Prie ežero gyveno žvejys. Kartą jis sugavo auksinę žuvelę. Ši paprašė, kad paleistų, o kai vyras grįš, ras gražius namus ir spintą, pilną maisto. Tačiau jeigu vyras kam pasakys, viskas pradings. Žmona vyrui nedavė ramybės ir jis pasakė - viskas pradingo. Antrą kartą žmogus pagavo žuvelę ir vėl viskas pradingo. Kai jis pagavo žuvelę trečią kartą, ši pamokė supjaustyti ją į šešias dalis, iš kurių dvi užkasti po langu, dvi duoti suėsti kumelei, o likusias atiduoti suvalgyti žmonai. Po langu išaugo dvi aukso obelys, kumelė atsivedė du aukso kumeliukus, o moteriai gimė aukso sūnūs. Kai vaikai užaugo, vienas sūnus išjojo į pasaulį. Prieš išjodamas tėvui paaiškino, kad jeigu jam kas nutiks, parodys obelis. Vyras už girios prijojo kaimą ir vedė paną. Žmona įspėjo, kad vyras nejotų medžioti į girią, nes ten yra ragana. Girioje vyras pamatė liūtą, kurį nusekė iki raganos namų. Ši pavertė vyrą akmeniu. Kitas brolis pamatė, kad nukrito brolio obels lapai ir išjojo jo ieškoti. Kai pamatė raganą, vyras pagrasino ją užmušti, jei neatvers brolio žmogumi. Boba sugrąžino jam žmogaus pavidalą, broliai tol mušė raganą, kol visi užkeikti žmonės atvirto žmonėmis. Jie užmušė raganą. Vienas brolis grįžo pas žmoną, kitas - pas tėvą. TURINYS: [Apie žuvinyką] Rankraštinė versija [Apie žuvinyką]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 555, Žvejas ir jo žmona, [104; 2] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 303, Dvyniai arba kraujo broliai, [25; 83] Atgal |