Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3346 PAVADINIMAS: BsTB 8 65-25 Pasaka AT 1641 [Apie žiniūną ir poną] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Buvo žmogus, vardu Vėžys. Vyras pardavė malkas gydytojui, o kai užėjo pas gydytoją į namus ir pamatė, ką šis valgo, paklausė, ar jis irgi negalėtų būti gydytoju. Gydytojas pasakė, kad galėtų ir pamokė, jog reikia nusipirkti elementorių, tada parduoti arklius, vežimą, nusipirkti gražių drabužių ir padaryti lentelę su užrašu, kad jis viską žinantis gydytojas. Iš pono dingo daug pinigų. Ponas parsivežė į namus Vėžį ir jo žmoną, kad vyras surastų pinigus. Atvažiavę į namus, jie sėdo prie pietų stalo. Tarnas atnešė valgio dubenį, o žmogus sako pačiai, kad jau vienas yra. Tarnas išsigando, nes buvo vienas iš trijų tarnų, pavogusių pono pinigus. Kai kitas tarnas atnešė maisto dubenį, daktaras pasakė, kad jau antras yra. Taip pasakė ir trečiam tarnui. Tarnai pakvietė vyrą į virtuvę, paprašė, kad jų neišduotų ir parodė, kur pinigai. Žiniūnas parodė ponui pinigus. Jis išgarsėjo ir praturtėjo. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie žiniūną ir poną] [Apie žiniūną ir poną]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1641, Visa žinantis daktaras, [210; 19] Atgal |