Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3345 PAVADINIMAS: BsTB 8 63-24 Pasaka AT 652 [Apie kupčių] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Pirklys su žmona neturėjo vaikų. Neturėdamas, kam palikti pinigus, pirklys pastatė tiltą per nepereinamas balas. Nusiuntė jis vyriausią tarną po tiltu paklausyti, ką žmonės apie jį šneka. Trys senukai ant tilto kalbėjo, kad pirkliui gims sūnus, kurio prašymai pildysis. Po metų pirkliui gimė sūnus. Tarnas, krauju sutepęs motinos rankas ir burną, pavogė vaiką. Pirklys patikėjo tarnu ir įkalino žmoną. Tarnas su vaiku nuplaukė toli į jūres ir liepė jam pasakyti, kad kiltų miestas, rūmai didesni negu karaliaus bei varinis tiltas iki krašto. Karalius, pamatęs tokį miestą, išleido už tarno savo dukrą. Tarnas pradėjo nekęsti vaiko. Šis išgirdo, kaip tarnas papasakojo žmonai visą istoriją. Vaikas pavertė tarną šuniu ir nuvedė pas savo tėvą. Šunį jis šėrė žarijomis, kol tas pastipo. Pirklio žmona buvo išlaisvinta, karaliaus duktė grįžo pas tėvą, o jie visi nuėjo gyventi į naują miestą. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie kupčių] [Apie kupčių]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 652, Karalaitis, kurio norai išsipildo, [38; 8] Atgal |