Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3344 PAVADINIMAS: BsTB 8 61-23 Pasaka AT 403A [Apie karaliūnus ir raganą] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius su karaliene turėjo sūnų ir dukrą. Karaliūnas Jonas išvažiavo į svečius pas kitą karaliūną, o vėliau pats pakvietė jį atvažiuoti. Jono sesuo buvo labai graži, jos portretą jis pakabino virš savo lovos. Kai atvažiavo pakviestas karalaitis, rado Joną miegantį, o pamatęs merginos portretą, norėjo nukirsti Jonui galvą, kad mergina jam atitektų. Pabudęs Jonas pasakė, kad tai jo sesuo ir sutarė merginą išleisti už svečio. Karalaitis grįžo namo ir pradėjo ruoštis vestuvėms. Jonas suruošė du laivus: vieną sau, kitą - seseriai, su kuria kartu plaukė tarnaitė - ragana. Jūrėse ragana pasiūlė merginai nusirengti ir atsigulti ant patalų. Ji pavertė merginą antimi, o jos drabužiais aprengė savo dukrą. Karaliūnas pažino, kad čia ne ta mergina ir įkalino Joną. Naktį Joną aplankė mergina atvirtusi sesuo. Kai kitą naktį mergina aplankė brolį, karaliūnas liepė sudeginti anties sparnus. Karaliūnas ir mergina susituokė, o raganą su dukra iškėlė į atokią vietą. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie karaliūnus ir raganą] [Apie karaliūnus ir raganą]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 403 A, Trys linkėjimai, [29; 2] Atgal |