Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3340 PAVADINIMAS: BsTB 8 52-19 Pasaka AT 313H* [Apie karaliaus sūnų ir saulės seserį] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Gyveno karalius, karalienė ir sūnus - karalaitis Jonas. Berniukas eidavo pas vežėją pasiklausyti pasakų. Kartą šis pasakė, kad karalienė pagimdys mergaitę - raganą, kuri suės tėvus ir prisakė Jonui išjoti. Šis paklausė. Jonas prašėsi apsistoti pas senutes siuvėjas, tačiau šios atsakė, kad joms liko gyventi tiek laiko, kiek reikia darbui pabaigti. Karalaitis prašėsi, kad jį priimtų ąžuolvartys, tačiau šis paaiškino, kad nedaug jam liko išversti ąžuolų, o kai juos išvers, tai mirs. Taip pat Jonui paaiškino ir kalnavertys. Saulės sesuo jį priėmė. Kai karalaitis paprašė, kad jį leistų namo, ji davė šepetį, kurį numetus, stos kalnai, šukas, iš kurių pasidarys giria ir porą obuolių, kuriuos suvalgius, tampama jaunu. Prie kalnaverčio karalaitis numetė šepetį, prie ąžuolvarčio - šukas, o senutėms davė po obuolį. Šios davė jam skarelę (skepetą), kurią numetus, susidaro ežeras. Sesuo pasitiko brolį ir norėjo pavaišinti, bet pelė jį perspėjo apie apgaulę. Karalaitis bėgo, o ragana vijosi. Jis metė skepetą - susidarė ežeras, ažuolvartys ant kelio prikrovė ąžuolų, kalnavertys apvertė ant kelio kalną, tačiau raganą įveikė kliūtis. Atbėgus prie saulės sesers namų, ragana reikalavo, kad brolis eitų svertis. Kai ši stojo ant svarstyklių, brolis pakilo į dangų, o raganą saulė sudegino. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie karaliaus sūnų ir saulės seserį] [Apie karaliaus sūnų ir saulės seserį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 313 H*, Bėgimas nuo raganos, [48; 9] Atgal |