Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3339 PAVADINIMAS: BsTB 8 51-18 Pasaka AT 155 [Apie žmogų ir vilką] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Žmogus ėjo pas ūkininką kulti, nešėsi spragilą ir maišą. Sutiko vilką, kuris paprašė jį paslėpti maiše nuo medžiotojų. Vyras paslėpė vilką, o kai išleido, šis norėjo suėsti žmogų. Vyras nustebo, kad už gerą vilkas nori atsilyginti blogu ir pasiūlė rasti teisėją. Sutiko jie kumelę, kuri tarnavo ūkininkui, o kai paseno, jis ją išvarė. Tada sutiko šunį, kurį senatvėje ūkininkas taip pat išvarė. Kai sutiko lapę ir papasakojo, kas jiems nutiko, ši nusistebėjo, kaip vilkas galėjo įlįsti į maišą ir pasiūlė vilkui tai parodyti. Kai vilkas įlindo, ji paklausė, kaip žmogus buvo maišą užrišęs, o kai šis užrišo, pasiteiravo, kaip žmonės spragilu pėdus kulia. Suprato vyras, kaip elgtis su vilku ir pradėjo su spragilu duoti, kol šis daugiau nekrutėjo. Padėkojo žmogus lapei už patarimą. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie žmogų ir vilką] [Apie žmogų ir vilką]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE GYVŪNUS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 155, Už gerą piktu užmokama, [83; 2] Atgal |