Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3337 PAVADINIMAS: BsTB 8 44-16 Pasaka AT 555+303 [Apie vieną žuvinyką] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Prie ežero gyveno žmogus, kuris žvejodavo. Kartą jis sugavo auksinę žuvelę. Ši paprašė, kad paleistų, o kai vyras grįš, ras gražius namus ir spintą, pilną maisto. Tačiau jeigu vyras kam pasakys, viskas pradings. Žmona vyrui nedavė ramybės ir jis pasakė. Kai pasakė, viskas pradingo. Ir vėl žmogus išėjo žvejoti, pagavo žuvelę. Tačiau ir antrą kartą vyras prasitarė, viskas pradingo. Kai jis pagavo žuvelę trečią kartą, ši pamokė supjaustyti ją į šešias dalis, iš kurių dvi užkasti po langu, dvi duoti suėsti kumelei, o likusias atiduoti suvalgyti žmonai. Po langu išaugo dvi aukso lelijos, kumelė atsivedė du kumeliukus aukso karčiais, o moteriai gimė berniukai aukso plaukais. Užaugę vaikai išjojo į pasaulį. Prieš išjodami, jie paaiškino tėvui, kad jeigu lelijos žydės, reiškia jie sveiki, o jeigu sudžius, tai jie serga arba negyvi. Vienam sūnui nepatiko keliauti ir jis grįžo namo, o kitas prijojo dvarą ir vedė to dvaro paną. Girioje sūnus pamatė elnią, kurį nusekė iki raganos namų. Ši pavertė vyrą akmeniu. Kitas brolis pamatė, kad sudžiuvo brolio lelija ir išjojo jo ieškoti. Ragana norėjo ir jį apraganauti, tačiau jis pagrasino ją užmušti, jei negrąžins broliui gyvybės. Boba sugrąžino jam žmogaus pavidalą. Vienas brolis grįžo pas žmoną, kitas - pas tėvą. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie vieną žuvinyką] [Apie vieną žuvinyką]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 555, Žvejas ir jo žmona, [104; 2] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 303, Dvyniai arba kraujo broliai, [25; 83] Atgal |