Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3334 PAVADINIMAS: BsTB 8 39-13 Pasaka AT 652 [Apie karaliūną ir juodą šunį] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius su žmona nesusilaukė vaikų. Karalienė sutiko senuką, kuris pasakė, kad jiems gims nepaprastų galių turintis sūnus. Karalius laikė žvėrinčių. Kai karalienė su sūnumi užmigo prie žvėrinčiaus, virėjas pavogė vaiką, kurį atidavė žindyvei, o karaliui pasakė, kad karalienė jį sušėrė žvėrims. Karalius užmūrijo karalienę bokšte. Virėjas žinojo apie berniuko galias. Kai vaikas ištarė, kad nori dvaro ir mergaitės, šie atsirado. Virėjas liepė mergaitei nužudyti berniuką, bet ši viską pasakė draugui ir šis pavertė senį juodu šunimi. Sūnus panoro eiti į tėviškę. Jis mergaitę pavertė sagute ir įsisegė į drabužį. Nuėjęs prie bokšto, karalaitis pasikalbėjo su motina. Tarnui pasakė, kad šis pasikalbėtų su karaliumi ir jį priimtų medžiotoju. Iš medžioklės vyrai parnešė daug žvėrių, paukščių. Karalius suruošė puotą. Sūnus papasakojo tėvui tiesą. Šis liepė karalienę atgabenti į rūmus, tačiau ši mirė. Karalaitis vedė merginą ir liko karaliumi. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie karaliūną ir juodą šunį] [Apie karaliūną ir juodą šunį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 652, Karalaitis, kurio norai išsipildo, [38; 8] Atgal |