Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3331 PAVADINIMAS: BsTB 8 31-10 Pasaka AT 513A [Apie kareivį Joną] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Kareivis ilgai tarnavo karaliui, tačiau šis jam davė tik tris skatikus. Eidamas namo, Jonas sutiko girioje medžius raunantį ir nešantį žmogų bei medžiotoją, kuris ruošėsi šauti į už dviejų mylių ant ąžuolo tupinčią musę. Taip pat kareivis sutiko medyje tupintį ir pučiantį vyrą, kad už kelių mylių malūnai suktųsi, ant vienos kojos stovintį žmogų, kuris jeigu atsistotų ant abiejų kojų, niekas su juo nesuspėtų ir vyrą, kurio kepurė laikėsi vos ant galvos, nes jeigu jis ją užsidėtų kitaip, pradėtų stipriai šalti. Jonas pakvietė juos eiti kartu. Vyrai nuėjo į karaliaus miestą. Ten buvo užrašas, kad tas gaus karalaitę, kuris ją aplenks. Jonas pasakė karaliui, kad leis bėgti savo mokiniui (gizeliui). Greitai bėgantis vyras toli aplenkė karalaitę, todėl prigulė ir užmigo. Medžiotojas šūviu pažadino miegantį ir šis parbėgo greičiau už merginą. Karalius nenorėjo duoti Jonui karalaitės, todėl visus pakvietė eiti į geležinius namus, po kuriais liepė pakurti ugnį. Vyras pakėlė kepurę ir pradėjo šalti. Karalius pasiūlė Jonui sumokėti auksu. Šis sutiko ir pasakė, kad paims tiek, kiek jo tarnas paneš. Kai medžių rovėjas nešė maišą, karalius liepė raiteliams auksą atimti. Tada vyras, kur pūtė malūnus, pradėjo pūsti, o raiteliai pakilo į padanges. Vyrai parėjo namo, pasidalino pinigus ir turtingai gyveno. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie kareivį Joną] [Apie kareivį Joną]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 513 A, Šešiese per pasaulį, [25; 22] Atgal |